MONTESSORI UGDYMAS
Čia rasite išsamų pasakojimą apie Mariją Montessori, svarbiausius ugdymo metodo principus, jo pradžią Kaune ir žmones, padėjusius šioms idėjoms įsitvirtinti Lietuvoje.
Pradėti skaityti
MARIJA MONTESSORI · 1870–1952
Marija Montessori buvo gydytoja, mokslininkė ir pedagogė, ugdymą grindusi ne išankstinėmis nuostatomis, o atidžiu vaiko stebėjimu. Jos idėjos išaugo į tarptautinį ugdymo metodą, padedantį vaikui veikti savarankiškai, susikaupti ir mokytis iš tikros patirties.
Marija Montessori augo išsilavinusioje šeimoje ir nuo vaikystės domėjosi matematika, fizika bei gamtos mokslais. Iš pradžių ji svajojo tapti inžiniere ir mokėsi berniukų techninėje gimnazijoje. Vėliau pasirinko mediciną – sritį, kurioje moterims tuo metu teko įveikti daugybę kliūčių. 1896 metais Romos universitete ji įgijo gydytojos diplomą ir daktaro laipsnį.
Dirbdama Romos universiteto psichiatrijos klinikoje Montessori rūpinosi apleistais ir protinę negalią turinčiais vaikais. Remdamasi Jeano Itardo ir Édouardo Séguino darbais bei sensorinio ugdymo patirtimi, ji kūrė priemones, leidžiančias vaikams mokytis per veiklą. Vaikų pažanga ir geri egzaminų rezultatai paskatino ją kelti naują klausimą: jei šie vaikai gali tiek pasiekti, galbūt įprasti mokymo būdai neatskleidžia ir kitų vaikų galimybių.
Gilindama antropologijos, filosofijos ir eksperimentinės psichologijos žinias, Montessori toliau stebėjo vaikus skirtingose mokyklose. 1907 metais neturtingame Romos San Lorenco rajone ji atidarė pirmuosius „Vaikų namus“ – Casa dei Bambini. Dienomis ji dirbo su vaikais, o vakarais užrašydavo pastebėjimus ir tobulino ugdymo priemones. Ramioje, vaikui pritaikytoje aplinkoje vaikai išmoko susikaupti, savarankiškai rinktis darbą, o dalis penkiamečių jau gebėjo skaityti ir rašyti.
Metodo sėkmė sulaukė tarptautinio dėmesio. Montessori vedė paskaitas, rengė mokytojus įvairiose šalyse, o 1912 metais į anglų kalbą išversta jos knyga „Montessori metodas“ tapo vienu skaitomiausių negrožinės literatūros leidinių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji siekė įkurti tarptautinį mokymų ir tyrimų centrą, tačiau šiuos planus keitė karai ir politinės aplinkybės.
Antrojo pasaulinio karo metais Montessori septynerius metus praleido Indijoje. Kartu su sūnumi Mario ji parengė daugiau nei 1500 mokytojų, bendravo su Mahatma Gandžiu, Džavaharlalu Nehru ir Rabindranatu Tagore. Šiuo laikotarpiu ji plėtojo Kosminio ugdymo programą 6–12 metų vaikams, kviečiančią pažinti Visatą, Žemę, gyvybę ir žmogaus vietą pasaulyje. 1946 metais Montessori grįžo į Nyderlandus. Ji tris kartus buvo nominuota Nobelio taikos premijai, o po jos mirties 1952 metais pradėtą darbą tęsė sūnus Mario.
MONTESSORI METODAS
Judėjimas, pasirinkimas, susidomėjimas ir gili koncentracija – tarpusavyje susiję Montessori sistemos principai. Atverkite kiekvieną temą arba skaitykite išsamesnį metodo pristatymą.
Išsamiau apie metodą
Vaikai pirmiausia mokosi rankomis – tobulina stambiąją ir smulkiąją motoriką, o vėliau patirtį suvokia ir įvardija. Judėjimas nėra pertrauka nuo mokymosi: jis yra mokymosi dalis.
Vaikas gali rinktis priemonę, darbo trukmę ir tai, ar dirbs vienas, ar kartu su kitais. Ši laisvė vyksta apgalvotoje, gebėjimus atitinkančioje aplinkoje ir visuomet siejasi su atsakomybe.
Gebėjimas giliai susikaupti padeda įsisavinti žinias. Rami, tvarkinga aplinka saugo vaiko koncentraciją ir leidžia patirti pasitenkinimą pačiu darbu.
Geriausi mokymosi rezultatai pasiekiami tada, kai vaikui įdomu tai, ką jis mokosi. Priemonės ir mokytojo pristatymai skirti sužadinti smalsumą ir pakviesti vaiką tyrinėti toliau.
Tam tikrais raidos tarpsniais vaikas ypač imlus kalbai, judėjimui, tvarkai ar smulkioms detalėms. Atpažinus tokį laikotarpį, mokymasis vyksta lengvai ir efektyviai.
Išoriniai apdovanojimai, pažymiai ar bausmės gali atitraukti dėmesį nuo darbo. Montessori pedagogikoje atlygis yra vidinis pasitenkinimas savo pastangomis ir rezultatu.
Vaikai dirba individualiai ir mažose grupėse, rengia pranešimus, kuria diagramas ir padeda vieni kitiems įsisavinti žinias bei įgūdžius.
Vaikas ne tik girdi ir rašo – jis mokosi realiose situacijose, dirba su priemonėmis ir objektais, todėl supranta mokymosi prasmę ir praktinį pritaikymą.
Tikslingai paruošta, tvarkinga klasė teigiamai veikia vaiko savijautą, susikaupimą ir padeda ugdyti vidinę ramybę.
Kiekviena priemonė pristato vieną sąvoką ir leidžia vaikui pačiam pastebėti bei ištaisyti klaidą. Taip auga savarankiškumas, savigarba ir gebėjimas spręsti problemas.
Mokytojas ruošia ir saugo aplinką, stebi vaiko darbą bei pristato priemones taip, kad sužadintų smalsumą. Jo tikslas – padėti vaikui užmegzti tokį ryšį su aplinka, kad jis galėtų veikti vis savarankiškiau.
METODO ESMĖ
Montessori ugdymas nėra vien priemonių rinkinys. Tai nuosekli sistema, jungianti vaiko raidos pažinimą, apgalvotą aplinką, prasmingą pasirinkimą ir atidų mokytojo stebėjimą.
Klasė kuriama taip, kad vaikas galėtų joje veikti kuo savarankiškiau. Priemonės turi aiškią vietą, yra lengvai pasiekiamos ir parinktos pagal vaikų amžių bei poreikius. Išorinė tvarka suteikia saugumo, padeda susitelkti ir palaipsniui augina vidinę tvarką.
Vaikas sąvokas pirmiausia patiria: liečia, dėlioja, lygina, skaičiuoja ir stebi ryšius. Įsisavinta konkreti patirtis tampa tvirtu pagrindu simboliams, taisyklėms ir abstrakčiam mąstymui.
Pakankamai ilgas, ramus darbo laikas leidžia vaikui pačiam pasirinkti prasmingą veiklą, į ją įsigilinti, pakartoti ir užbaigti. Taip stiprėja koncentracija, valia ir pasitenkinimas savo pastangomis.
Mokytojas ruošia aplinką, pristato priemones ir atidžiai stebi vaiką. Jo užduotis – laiku pasiūlyti kitą žingsnį, padėti tiek, kiek reikia, ir atsitraukti, kai vaikas pasirengęs veikti pats.
Trejų metų amžiaus tarpsnius apimančioje klasėje vaikai gali mokytis vieni iš kitų. Jaunesni stebi ir semiasi drąsos, vyresni įtvirtina žinias dalydamiesi, o kiekvienas patiria ir mokinio, ir pagalbininko vaidmenį.
Visatos, Žemės, gyvybės, žmogaus ir kultūros istorijos pristatomos kaip viena susijusi visuma. „Didžiosios pamokos“ žadina vaizduotę, kviečia kelti klausimus, savarankiškai tyrinėti ir suprasti žmogaus atsakomybę pasauliui.
KETURI RAIDOS LYGIAI
Montessori pedagogikoje žmogaus raida aiškinama keturiais maždaug šešerių metų laikotarpiais. Keičiantis tarpsniui, keičiasi ir psichologiniai poreikiai, gebėjimai bei mokymosi būdai.
Aplinkos įsisavinimas
Formuojasi asmenybės pagrindas. Vaikas intensyviai mokosi iš aplinkos, o 3–6 metų tarpsnyje jau aktyviai renkasi veiklą ir kartoja ją tol, kol išmoksta.
Intelektas ir vaizduotė
Vaikas klausia „kodėl?“, ieško ryšių, tyrinėja pasaulio sandarą. Stiprėja abstraktus mąstymas, socialinis sąmoningumas ir noras dirbti kartu.
Tapatybė ir bendruomenė
Paauglys ieško atsakymo į klausimą „Kas aš esu?“. Jam svarbu priklausyti grupei, patirti daugiau savarankiškumo, atsakomybės ir realaus gyvenimo.
Savarankiškas žmogus
Formuojasi profesinė ir asmeninė tapatybė, gebėjimas priimti ilgalaikius sprendimus ir atsakingai prisidėti prie visuomenės.
Montessori ugdymo istorija Kaune prasidėjo 1927 metais, kai pedagogė Marija Varnienė pradėjo taikyti šio metodo principus karininkų šeimų vaikų darželyje. Vaikams buvo leidžiama savarankiškai rinktis veiklą, jie nebuvo baudžiami ar verčiami paklusti griežtai drausmei. Tuo metu toks požiūris atrodė neįprastas ir net pernelyg drąsus, todėl pedagogė netrukus neteko darbo.
Tai jos nesustabdė. Marija Varnienė įsteigė privatų darželį, o 1931 metais Trakų g. 12 atidarė pirmąjį oficialų Montessori darželį Kaune – „Vaikų namelius“. Vaikams skirti baldai ir ugdymo priemonės buvo kruopščiai gaminami rankomis. Prie jų kūrimo daug prisidėjo Marijos vyras, žymus dailininkas Adomas Varnas. Priemones palankiai įvertino pati Maria Montessori, o Kauną ji matė kaip galimą Montessori veiklos centrą Baltijos šalyse.
1936 metais prie „Vaikų namelių“ leista steigti pradžios mokyklą, kuriai vadovavo Domicelė Petrutytė. Mokykla vėliau buvo pripažinta pavyzdine. Šią daug žadančią veiklą nutraukė Lietuvos okupacija, tačiau pedagogės su vaikais Kaune dirbo iki 1944 metų.
Montessori pradininkė Lietuvoje
Marija Varnienė (1886–1982) – Montessori pedagogikos pradininkė Lietuvoje. Jos kelias į švietimą prasidėjo dar gimnazijoje: vasaromis kartu su seserimi ji slapta mokė kaimo vaikus lietuviškai skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Pedagogikos žinias Marija gilino Ženevoje, Maskvoje, Romoje ir Nicoje. 1934 m. ji gavo pačios Marijos Montessori įgaliojimą atstovauti jos metodui Lietuvoje. Kaune įsteigė Vaikų namelius, rengė pedagoges ir prisidėjo prie pirmosios Montessori pradinės mokyklos atsiradimo.
Svarbiausias Marijos bendražygis buvo jos vyras – dailininkas, grafikas, fotografas ir pedagogas Adomas Varnas (1879–1979). Jis tyrinėjo vaikų piešinius, padėjo pritaikyti Montessori priemones lietuviškai aplinkai, išvertė Montessori gramatiką ir veikalą „Vaikas“. 1937 m. tarptautiniame Montessori kongrese Kopenhagoje Adomas Varnas prancūzų kalba skaitė pranešimą apie vaikų piešimą. Be pedagoginės veiklos, jis kūrė pašto ženklus ir banknotų grafiką, o beveik dviejuose tūkstančiuose negatyvų įamžino nykstančius Lietuvos kryžius.
Mokytojų mokytoja
Domicelė Petrutytė (1913–2010) – pedagogė, mokytojų rengėja ir viena ryškiausių Montessori ugdymo puoselėtojų. Į pirmuosius Marijos Varnienės kursus ji išėjo nenoriai – jaunystėje mokytojos profesija jos visai netraukė. Tačiau gebėjimas atidžiai stebėti ir suprasti vaiką netrukus tapo jos gyvenimo pašaukimu.
1937 m. Domicelė Petrutytė Kaune įsteigė pirmąją Lietuvoje Montessori pradinę mokyklą. Jos mokiniai taip gerai išlaikė baigiamuosius egzaminus, kad mokykla buvo pripažinta pavyzdine. Sovietų okupacijos pradžioje, kai Montessori vardą buvo draudžiama net minėti, ji ir Marija Varnienė toliau dirbo pagal metodo principus, tik jo neįvardydamos.
Pasitraukusi į Vakarus Domicelė atkūrė Montessori priemones Ravensburgo pabėgėlių stovykloje, o vėliau Čikagoje dirbo fabrike ir savaitgaliais skaitė paskaitas tėvams. Ji tapo pedagogų rengėja, rašė knygas apie vaiko ugdymą, siuntė Montessori priemones už geležinės uždangos ir savo santaupas skyrė mokytojų rengimui Lietuvoje. Jos iniciatyva 1991 m. buvo įsteigta Lietuvos Montessori asociacija.
ŽYMŪS ŽMONĖS IR MONTESSORI
Vieni Montessori aplinką pažino dar vaikystėje, kiti padėjo kurti klases ar palaikė ugdymo idėjas. Kiekviena istorija atskleidžia savitą ryšį su šia pedagogika.
Montessori darželio ir mokyklos mokinė
Ana Frank – dienoraščio autorė, kurios pasakojimas apie slapstymąsi nuo nacių tapo vienu žinomiausių Holokausto liudijimų. Amsterdame ji lankė Šeštosios Montessori mokyklos darželį, o vėliau ir pradinę mokyklą. Tėvai pasirinko šį ugdymą dėl individualaus dėmesio vaikui.
Nuotrauka: Fotografas nežinomas · Public domain · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori mokyklos mokinys
Laris Peidžas – vienas „Google“ įkūrėjų ir Montessori mokyklos auklėtinis. Kalbėdamas apie savo vaikystės ugdymą, jis išskyrė savarankiškumą, įprotį kelti klausimus ir drąsą ieškoti kitokių sprendimų.
Nuotrauka: Stansfield PL · CC BY-SA 3.0 · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori mokyklos mokinys
Sergejus Brinas – kompiuterių mokslininkas ir vienas „Google“ įkūrėjų. Kaip ir jo bendražygis Laris Peidžas, vaikystėje jis mokėsi Montessori mokykloje. Taigi abu žmonės, kartu sukūrę vieną žinomiausių paieškos sistemų, buvo susipažinę su šiuo ugdymu dar vaikystėje.
Nuotrauka: Steve Jurvetson · CC BY 2.0 · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori auklėtinis ir darželių steigėjas
Džefas Bezosas – „Amazon“ įkūrėjas, vaikystėje lankęs Montessori darželį. Su savo ankstyvąja patirtimi jis sieja ir „Bezos Academy“ sumanymą: ši organizacija kuria Montessori idėjomis paremtus darželius, kuriuose ugdymas šeimoms nieko nekainuoja.
Nuotrauka: SECWAR · Public domain · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori mokyklos mokinys
Stivenas Karis – garsus NBA krepšininkas ir Montessori mokyklos auklėtinis. Jo pasakojime apie vaikystę mokykla buvo tikra šeimos bendruomenė: motina jai vadovavo, teta mokė, o močiutė gamino maistą.
Nuotrauka: Noah Salzman · CC BY-SA 3.0 · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori mokyklos mokinys
Gabrielis Garsija Markesas – Kolumbijos rašytojas, romano „Šimtas metų vienatvės“ autorius ir Nobelio literatūros premijos laureatas. Vaikystėje jis lankė Montessori mokyklą Arakatakoje, o autobiografijoje šiltai prisiminė mokytoją, kuri padėjo jam atrasti skaitymą mokydama raidžių garsų, o ne vien jų pavadinimų.
Nuotrauka: Gorup de Besanez · CC BY-SA 4.0 · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori mokyklos mokinė
Džulija Čaild – kulinarinių knygų autorė ir televizijos laidų vedėja, išpopuliarinusi prancūzų virtuvę Jungtinėse Valstijose. Vaikystėje ji lankė Montessori mokyklą, o vėliau savo knygoje siejo šią patirtį su pagarba praktiniam darbui ir ragino leisti vaikams mokytis gaminant kartu su suaugusiaisiais.
Nuotrauka: Kingkongphoto ir www.celebrity-photos.com · CC BY-SA 2.0 · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori mokyklos mokinė
Beyoncé – amerikiečių dainininkė ir dainų autorė, išgarsėjusi su grupe „Destiny’s Child“, o vėliau pradėjusi solinę karjerą. Vaikystėje ji lankė St. Mary of the Purification Montessori mokyklą Hiustone, kur mokėsi ir šokti bei žengė pirmuosius žingsnius scenoje.
Nuotrauka: Raph_PH · CC BY 2.0 · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori mokyklos mokinė
Dakota Fanning – amerikiečių aktorė, išgarsėjusi dar vaikystėje filmuose „Aš esu Semas“ ir „Degantis žmogus“. Ji lankė Montessori mokyklą Džordžijos valstijoje, o interviu yra prisiminusi, kad būtent ten išmoko skaityti.
Nuotrauka: David Shankbone · CC BY 3.0 · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori darželio auklėtinis
Princas Williamas – Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos narys ir princo George’o tėvas. Jo pažintis su Montessori ugdymu prasidėjo Jane Mynors darželyje Vakarų Londone – tą patį darželį vėliau lankė ir jo brolis Harry.
Nuotrauka: USAID/Vietnam · Public domain · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori darželio auklėtinis
Princas Harry – Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos narys ir jaunesnysis princo Williamo brolis. Vaikystėje, kaip ir vyresnysis brolis, jis lankė Jane Mynors Montessori darželį Vakarų Londone.
Nuotrauka: Ministerie van Defensie · CC BY-SA 4.0 · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori klasės kūrėjas ir rėmėjas
Aleksandras Grehemas Belas – telefono išradimu išgarsėjęs mokslininkas, domėjęsis ir vaikų ugdymu. Savo namuose Vašingtone jis įkūrė Montessori klasę anūkams ir kaimynų vaikams, o kartu su žmona Mabel aktyviai palaikė Montessori judėjimo plėtrą.
Nuotrauka: Autorius nežinomas · CC0 · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Šveicarijos Montessori asociacijos vadovas
Žanas Piažė – šveicarų psichologas, tyrinėjęs, kaip vaikai mąsto ir pažįsta pasaulį, bei išplėtojęs pažintinės raidos teoriją. Jis palaikė Montessori judėjimą ir vadovavo Šveicarijos Montessori asociacijai – su šiuo ugdymu jį sieja mokslinė ir visuomeninė veikla, o ne mokymasis vaikystėje.
Nuotrauka: Fotografas nežinomas, Michiganensian 1968 · Public domain (JAV) · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Montessori metodo šalininkas
Tomas Edisonas – išradėjas, sukūręs fonografą ir reikšmingai prisidėjęs prie praktinio elektrinio apšvietimo plėtros. Jis palankiai vertino Montessori metodą, nes šis, jo nuomone, teikia mokymosi džiaugsmo ir skatina vaiką mąstyti savarankiškai.
Nuotrauka: Louis Bachrach, Bachrach Studios, restored by Michel Vuijlsteke · Public domain · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
Šeimos ryšys su Montessori judėjimu
Vudrou Vilsonas – 28-asis JAV prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas, prisidėjęs prie Tautų Sąjungos idėjos įgyvendinimo. Jo šeimos ryšį su Montessori judėjimu liudija dukters Margaret Wilson veikla: ji priklausė JAV įkurtai Montessori ugdymo asociacijai.
Nuotrauka: Harris & Ewing, photographer · Public domain · Originalas
Nuotraukos dydis ir failo formatas pritaikyti svetainei.
KASDIENIO SANTYKIO GALIA
Kiekvienas žodis, reakcija ir kasdienis susitarimas kuria aplinką, kurioje vaikas pažįsta save, kitus ir pasaulį.
Kai vaikas auga baramas, jis išmoksta smerkti.
Kai vaikas auga skriaudžiamas, jis išmoksta priešintis.
Kai vaikas auga žeminamas, jis išmoksta nepasitikėti savimi.
Kai vaikas auga gėdinamas, jis išmoksta jaustis kaltas.
Kai vaikas auga apsuptas pakantumo, jis išmoksta būti kantrus.
Kai vaikas auga drąsinamas, jis išmoksta pasitikėti savimi.
Kai vaikas auga vertinamas ir giriamas, jis išmoksta būti dėkingas.
Kai vaikas auga jausdamasis lygiavertis, jis išmoksta elgtis teisingai.
Kai vaikas auga saugioje aplinkoje, jis išmoksta pasitikėti savimi ir kitais.
Kai vaikas auga palaikomas ir priimamas, jis išmoksta vertinti bei priimti save.
Kai vaikas auga apsuptas draugystės ir meilės, jis išmoksta mylėti ir kurti artimus ryšius.
Viskas gyvajame pasaulyje yra aktyvu. Gyvenimas – tai veikla savo aukščiausiame taške, ir tik per veiklą galima siekti gyvenimo tobulėjimo.
Marija Montessori
KAUNO MONTESSORI MOKYKLA
