​Marija Montessori
​
Marija Montessori, įžengusi į šį pasaulį 1870 metais Italijoje, turėjo neįprastą kelionę, nuo pirmosios moters, įgijusios medicinos mokslų daktarės vardą, iki žmogaus, palikusio nepaprastą indėlį švietimo srityje. Pradėjusi savo gyvenimą medicinoje, Montessori greitai suprato, kad jos aistra gali būti nukreipta ne tik į gydymą, bet ir į vaikų ugdymą.


Baigusi mokslus, Marija nepradėjo gydytojos praktikos, tačiau pradėjo stebėti, kaip vaikai mokosi. 1907 metais, ji įkūrė pirmąją Montessori mokyklą Romoje, kurioje pradėjo diegti savo pačios sukurtą ugdymo metodą.


M.Montessori metodas tapo jos gyvenimo šedevras. Šis unikalus pedagoginis modelis buvo grindžiamas idėja, kad vaikai yra aktyvūs mokymosi subjektai, kurie gali gilinti savo žinias remdamiesi savo pačių patirtimi. Montessori metodas skyrė ypatingą dėmesį žingeidumui, savarankiškumui ir individualiam vaiko vystymuisi.


Jos mokykla greitai pritraukė dėmesį ir įkvėpė pedagogus visame pasaulyje. Naujojo mokymo būdo sėkmė išaugo už Italijos ribų. Montessori metodas atlaikė kultūrinius ir tautinius skirtumus bei išpopuliarėjo įvairiose šalyse, visuose gyvenamuose žemynuose. Tai buvo ne tik pažangi ugdymo filosofija, bet ir tarptautinis švietimo judėjimas.


Nepaisant laiko ir kultūrinių skirtumų, Montessori metodas išliko gyvybiškas ir prisitaikė prie skirtingų šalių poreikių. Metodas įrodė savo universalumą, kai Montessori mokyklos pradėjo kurtis visame pasaulyje.


Viena iš išskirtinių M.Montessori metodo savybių yra jo lankstumas ir pritaikomumas specius poreikius turintiems vaikams. Montessori metodas neapsiribojo tik akademinėmis žiniomis; jis buvo pritaikytas vaikams su įvairiais iššūkiais, įskaitant autizmo spektro sutrikimus.


Montessori pasaulio įtaka švietimui buvo milžiniška. Jos idėjos paskatino pokyčius  pedagoginėje ir socialinėje srityse. Ji keitė mokyklų veidą bei sukūrė visapusiško vaiko vystymosi viziją, įtraukiantčią fizinį, emocinį ir socialinį ugdymą.


Montessori mokymo filosofija išliko kaip mokymo būdas, kurios pagrindinė nuostata, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, turi savo tempą ir būdą mokytis. Ji įtvirtino savo idėjas mokyklose,  visuomenėse. Ne viena moderni švietimo sistema įdiegė M.Montessori principus kaip gyvybiškus ir palankius būdus ugdyti ateities kartas.